Yra manančių, kad dėl COVID-19 mūsų laukia daug blogesnė padėtis nei finansų krizė 2008-aisiais, tačiau yra ir gerokai pozityviau mastančių ekonomistų, kurie įsitikinę, kad viskas bus daug paprasčiau – per pusmetį grįšime į galbūt ne tokį pat, bet labai panašų gyvenimą.
Iššūkis – technologijos
Pirmosios karantino dienos parodė, kiek mažai visuomenė išmano technologijas ir kad ateityje turime daug daugiau dėmesio skirti ne tik moksleivių, bet ir visos visuomenės švietimui. Kalbant apie informacinių technologijų (IT) bendroves, nuotolinis darbas joms nėra naujiena, nes dalis specialistų bent vieną dieną per savaitę dirba taip. Didesnis iššūkis – socialinė izoliacija, kai darbuotojas gyvai nebendrauja su savo kolegomis. Galbūt pirmąją savaitę sunkumų nekyla, bet vėliau bendravimo trūkumas ryškėja.
Tačiau IT specialistai yra tik maža dalis tų, kurie dirba iš namų – bendrovių administracijos darbuotojai, teisininkai, finansininkai ir daug kitų specialybių žmonių dabar taip pat yra priversti nekelti kojos iš namų ir tiek su kolegomis, tiek su klientais bendrauti nuotoliniu būdu. Nemažai kam tai sukėlė nemenkų problemų, nes bendrovės neturėjo bendros sistemos ir programų, kuriomis galėtų lengvai atlikti kasdienes užduotis.
Mokyklos susiduria su ta pačia problema – nėra bendros sistemos ir apskritai neaišku, kaip turi vykti nuotolinis mokymas. Ar mokyklos turi naudoti „Microsoft Teams“? O gal „Google“ sprendimus? Ir blogiausia tai, kad daugelio šių galimybių nei mokyklos, nei mokytojai nežino, nes nėra su jomis supažindinti.
Vis dėlto viskas nėra taip blogai. „Microsoft“ paskelbė, kad per pastarąsias dvi savaites jų debesijos („cloud“) programų („Xbox“, „Office 365“ ir kt.) naudojimo apimtys išaugo beveik aštuonis kartus, o mokyklose vis daugiau iniciatyvių moksleivių ir mokytojų sukuria arba pritaiko sistemas mokymuisi.
Pasaulis pasikeis
COVID-19 labai aiškiai parodė, kad automatizacija ir dirbtinis intelektas turi būti gamybos ateitis. Šiandien darbo rinkoje matome kardinalius pokyčius – stojant gamykloms ir aptarnavimo sektoriui žmonės renkasi dirbti (bent laikinai) tose srityse, kur yra didelis darbuotojų poreikis, – logistikoje ar prekyboje.
Tačiau jeigu gamyklos taps daug labiau robotizuotos ir specialistai jas galės prižiūrėti nuotoliniu būdu – problemų bus daug mažiau, nes bet kokia panaši krizė neturės tokios didelės įtakos darbuotojams ir jų darbo vietoms. Ar tai reiškia, kad dėl to turėsime milijonus bedarbių? Tikrai ne, nes jau dabar matome, kad nors įmonės ir uždaromos, darbo vietų skaičius nemažėja taip smarkiai, kaip buvo pranašaujama.
Skandinavija – pavyzdys
Prieš dvejus metus Suomija paskelbė, kad 1 proc. gyventojų išmokys dirbti su dirbtinio intelekto technologijomis ir jas plėtoti. Daug kas sakė, kad gal tai ir geras pavyzdys, galbūt per ateinančius dešimt metų ir kitos šalys galėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Akivaizdu, kad tai reikėjo daryti jau seniai ir šiandien tokios iniciatyvos turi būti prioritetinės. Tiek Lietuva, tiek ir kitos valstybės privalo šviesti visuomenę – mokyti ją naudotis kiek įmanoma daugiau įvairių programų ir sistemų. Turime tai daryti, kad žmonės išliktų darbo rinkoje ir būtų naudingi.
IT srityje esame stiprūs – Lietuvoje veikia daug pasaulinių bendrovių, kurios mūsų šalį pasirinko dėl aukštos kvalifikacijos specialistų gausos. Tačiau pastaruoju metu jau ne vienus metus jaučiame didelį specialistų trūkumą. Prieš COVID-19 krizę galbūt ir galėjome to nesureikšmindami galvoti apie ateitį, bet dabar matome, kad sprendimų reikia čia ir dabar, ir jeigu norime toliau išlikti svarbia IT vieta Europoje – turime rengti dar daugiau specialistų.
Sakysite ir klausite: „Kas tai darys?“ Atsakymas paprastas – jau ne vienus metus pačios įmonės moko ir rengia sau specialistus – nuo programuotojų iki projektų vadovų. Šiandien tai turi būti daroma daug plačiau, čia būtinas ir valstybės indėlis. Galbūt mokyklose iš esmės turi būti keičiama informacinių technologijų mokymo sistema ir vietoj dviejų savaitinių pamokų turėtų būti penkios. Sprendimo reikia ieškoti, nes kitaip tapsime Europos užkampiu.
